Arvydas Palevičius, Irma Leščinskaitė – KONTAKTAI 4D REALYBĖJE

Meno galerija "Drobė", Drobės g. 62-308, Kaunas

KONTAKTAI 4D REALYBĖJE

 

ARVYDAS PALEVIČIUS

Arvydas Palevičius yra profesorius, habilituotas technikos mokslų daktaras, tapytojas. 1980 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Tapybą studijavo San Fransisko meno akademijos universitete, 2006–2008 m. rezidavo Niujorko vaizduojamųjų menų mokykloje. Nuo 2004 m. – Kanados
portretistų sąjungos narys. Šiuo metu yra KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesorius. 2018 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas. Autorius yra surengęs apie 30 personalinių tapybos parodų Lietuvoje ir užsienyje. LDS narys nuo 2020 m.

Profesoriaus, habilituoto technikos mokslų daktaro Arvydo Palevičiaus fotografijų ir tapybos kūriniuose pagrindinis dėmesys skiriamas Kauno technologijos universiteto  laboratorijoje sukurtų naujų medžiagų mikrostruktūrų vizualizacijoms, atliktoms elektroniniu skanuojančiu bei atominės
jėgos mikroskopais, taip pat skaitmeninės holografijos principu gautiems vaizdams. Autoriaus koncepcija paremta A. Palevičiaus moksliniu tyrimu „Optinių ženklų ir mikrostruktūrų replikavimas polimeruose ir jų vizualizavimo galimybių teorinė studija”. Tokio tipo tyrimai skirti kurti funkcines medžiagas, naudojamas mikroelektronikos, ekologinės chemijos technologijų, energetikos, aplinkos užterštumo, klimato kaitos tyrimų srityse. Menininkas pastebi, jog kuriamų mikrostruktūrų mikroskulptūrinės dimensijos (3D), turi begalę kompozicinių – modernistinių asociacijų, o mikropaviršiuje (2D), sukurtas spalvų laukas taip pat galėtų būti savitai semantiškai interpretuojamos. Vizualizuoti mikropasaulį jungiant tapybą ir mokslo turimus autorius sugalvojo neatsitiktinai. „Žinant spalvų teorijos principus, jais remiantis galima įžvelgti filosofijos ir tikrovės konstrukto prasmes, tarsi kalbėtume apie naujai kuriamų technologinės paskirtis medžiagų ritualinę paskirtį, ar 4D – t.y. laiko dimensiją“, – sako A.Palevičius.

IRMA LEŠČINSKAITĖ

Irma Leščinskaitė Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą, įgijo meno bakalauro, magistro bei meno licenciato laipsnius. 1996 m. stažavosi Austrijoje pas JAV menininkus Nancy Spero ir Leon Golub. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, VDA Klaipėdos fakulteto docentė, jai suteiktas meno kūrėjos statusas. Autorė yra surengusi 32 personalines parodas,, dalyvavo 104 bendrose tapybos darbų parodose, meniniuose projektuose: Lietuvoje, Austrijoje, JAV, Italijoje, Islandijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Vokietijoje, Danijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje. Menininkei buvo skirtos Dž. Soroso, Kunstlerhaus Lukas, LR Kultūros tarybos, Klaipėdos m. savivaldybės meno stipendijos.

Parodoje bus eksponuojama tapybos, objektų kompozicijos, ženklinančios tapytojos menininkės strategiją – kiekviena instaliacija vertinti meno lauką, kuriame atsiranda autorinė kūryba. Nuolatinė autorefleksija yra natūrali moderniojo meno būsena ir būtina jo egzistavimo sąlyga. Menas gali išlikti tik kaskart iš naujo apmąstydamas jo savastį apibrėžiantį santykį su tikrove ir savo paties vietą joje. „Deklaruoju pagarbą klasikinei tapybai, naujai įprasmindama paveiksluose vaizduojamų istorinių ir kultūrinių objektų / asmenų ir realijų reikšmes ir tokiu būdu priartindama jas prie šiuolaikinio žiūrovo“. Menininkės kuriamas tapybos laukas tampa itin atviras žiūrovams, leidžia patiems susikurti prasmes, kurios susitiks su šiurkščiais, kasdienybėje tik atliekančias funkcionaliais funkcijas, todėl išprasmintais daiktais (statybiniai pastoliai, silikoninės, membraninės gumos, smėlio vamzdeliai ir t.t.). Tokiu būdu norėjau sukurti priešpriešą – trapaus miniatiūrinio, aliejine technika nutapyto kūrinio ir grubių statybinių medžiagų kontrastą. Tačiau kartu ieškau ir estetinių jungčių. Tapybos, objektų ir architektūrinės erdvės santykis suformuoja naują kompozicinį darinį, jis tampa instaliacijos dalimi įgaudamas naują emocinį krūvį. Veikiama funkcionalių objektų struktūros atsiskleidžia daugiasluoksnė, gilioji tapybos erdvė.

 

Kviečiame lankytis parodoje!

Atidarymas: 2022 m. birželio 29 d. 18 val.

Skip to content