Aurio Radzevičiaus-Radziaus (1965–2019) paroda „Vaizde yra grybų”

meno agentūros „Baltic New Art“ ekspozicinėje erdvėje (K. Donelaičio g. 60, Kaunas)

Lapkričio 10 d., penktadienį, 18 val. atidaromoje parodoje „Vaizde yra grybų“ pirmą kartą po išskirtinio menininko Aurio Radzevičiaus-Radziaus (1965–2019) mirties bus galima gyvai išvysti jo dailės darbus. Šia paroda siekiama priminti apie Aurio kūrybą, kuriai nesvetima ironija, skepticizmas ir humoro jausmas. Bus galima įsigyti dailininko tapybos darbų ir objektų. Paroda, veiksianti 2023 m. lapkričio 10–gruodžio 8 d., yra tarsi įžanga į solidesnę menininko kūrybinio palikimo studiją.
Paroda veikia meno agentūros „Baltic New Art“ ekspozicinėje erdvėje (K. Donelaičio g. 60, Kaunas). A. Radzevičius-Radzius – ryškus andergraundo menininkas, žinomas scenografas, unikalus ir drąsus tapytojas, kurio darbai pasižymi siekiu išlaisvinti erdvę ir tikslingai parinktais objektais. Jis VDA baigė tapybos, o vėliau scenografijos magistrantūros studijas. Kūrė tapybos darbus, objektus, scenografijas, instaliacijas, performansus, videoperformansus. 1989–2004 m. dirbo scenografu Lietuvoje ir Austrijoje. Apipavidalino režisierių Gyčio Padegimo, Giedriaus Gabrėno, Thomaso Hinterbergerio, Valiaus Tertelio, Rolando Atkočiūno, Agnės Dilytės ir kitų režisierių pastatytus spektaklius. Personalinės A. Radzevičiaus-Radziaus parodos buvo surengtos Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, „Krematoriume“, Vilniaus rotušėje ir kt., pavieniai darbai rodyti grupinėse parodose.
Svarbią vietą Aurio gyvenime užėmė ir literatūrinė kūryba – jis pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo PK konkurso laimėtojas, kurio poetinę kūrybą labai vertino Sigitas Geda.

„Auris buvo pats tikrumas. Grynuolis. Aurum. Būtų baisu, jei jo neminėtų lietuvių kultūros žmonės, nes savuoju indėliu jis praturtino didžiulį mūsų pyragą galbūt mažu, bet labai ryškiu kvapiojo pipiro inkliuzu.“ (rašytoja, žurnalo „Nemunas“ vyr. redaktorė Erika Drungytė) „Turinio prasme jo darbus galima apibūdinti „kaip poetiškai dadaistiškus su nemaža doze undergroundui būdingų bruožų: neišbaigtumas, naiviojo meno elementai, sąmoningas „bad painting“, solidžių medžiagų ignoravimas ir t. t. Manau, kad savo darbuose A. Radzevičius akcentuoja patį kūrybos procesą, kuris tik sustabdytas, ir tokiu būdu provokuoja kūrybai žiūrovą. Kūriniai patraukia spalvine jėga ir spontaniškumu, išgyvenimo autentika bei sąmoningai nedailinama plastine kalba.“ (dailininkė, grupės „Keturios“ narė Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė) „Auris Radzevičius yra austrų portas ir menininkas… Spalviškai Aurio opusai (tiek objektai, tiek tapiniai, tiek eilės ir veiksmai) giminingi poetiniams Paulio Celano ar Georgo Traklio kolorizmams. O galop ir kokiems Egonui Schiele’ei ar Oscarui Kokoschkai – Aurio atveju taip pat esama to nervingo atvirumo, egzistencinės erotikos, netgi tam tikro įsisąmoninto klaidingumo, be kurio menas nebūtų menu – tik ornamentu ar dekoro elementu.“ (dailės kritikas, dailininkas Vidas Poškus)
„Gaila, kad Kultūros Sostinės rengėjai ištaškė šimtus tūkstančių ir neparodė panosėje buvusio, gal net nežinojo, Aurio Radzevičiaus kūrybinio palikimo.“ (aktorius, performansų meistras Benas Šarka)

„ten čirpia svirplys ir auga grybas,

galbūt girdis bet nebūtinai upelio čiurlenimas

noriu būti mirganti dulkelė tavo šnervėse“

(A. Radzevičius-Radzius)