Personalinė Mildos Gailiūtės paroda „Pakrantė“
Sausio 14 dieną (sekmadienį) 14:00 galerijoje „Drobė“ (Drobės g. 62-308, Kaunas) atidaroma personalinė Mildos Gailiūtės tapybos dabų paroda, pavadinimu „Pakrantė“.
Mildos Gailiūtės personalinė paroda „Pakrantė“ yra dar vienas kūrėjos stabtelėjimas jos kūrybiniame ėjime. Tapytojos pasaulis į žiūrovus visuomet prabyla tik jai būdinga vizualine energija, – per subtilų spalvinį intymumą, erdvės ir šviesos harmoniją. Save ji palieka tarsi už kadro nes dažnu atveju toks yra sumanymas. Tapybos darbais Milda rašo potyrių dienoraštį, laikydamasi jai būdingo tapybinio ritualo sekos, kuomet pasirinktas motyvas tampa personifikuotu konkrečios vietos atspindžiu. Miesto peizažuose autorė atvira, jausminga, kartais užsisvajojusi. Paveikslų tapybinis paviršius paskandinamas rūke, migloje, atsiranda tolimi horizontai kuomet atrodo, jog suliejamas dangus su žeme arba kardinaliai priešingai jauti, jog autorė savo stebėseną sustabdo ir stebi mikropasaulį, žiūri į kažką visiškai smulkaus, analizuoja detales tarsi atitrūkstant nuo konkretybės ir pasineriant į labai asmenišką buvimą.
Kūrėja meistriškai įvaldžiusi tapymą savo tyrinėjimo objektu pasirenka miesto formas. Jau daugelį metų jos kūryba tapatinama su grafika ar piešiniu. Tapyboje ji yra atradusi konceptualią ir gana savitą peizažo traktuotę. Tapytoja apdoroja regimosios tikrovės medžiagą, kartais ją nustumdama bemaž iki abstrakcijos paribio, palikdama dominuoti vien baltą spalvą drobėje. Kūrinių spalvinis blankumas yra jaukus, kiek slėpiningas, gyvas ir virpantis. Mildos Gailiūtės peizažai gimsta kaip vidinis poreikis, o jos kūryba tenkina mumyse glūdintį darnos su pasauliu troškimą ir atlieka tai be efektingų nuorodų į transcendenciją. Autorė ieško pusiausvyros tarp klasikinės tapybos vertybių ir sąvokų, jas transformuodama į šiuolaikinio meninio mąstymo struktūrą. Peizažai gimsta kaip vidinis poreikis išjausti ir įsijausti į konkrečią vietą. Personalinė paroda „Pakrantė“ yra apie sąvitą aplinką, kuri yra svarbi daugeliui Kauno miesto menininkų ir kuri vis dar alsuoja savo istoriniu išskirtinumu. Šį kartą autorė savo skvarbų žvilgsnį yra nukreipusi į savitą Kauno rajoną – Šančius. Kaip teigia pati menininkė: „Paroda yra apie Nemuno pakrantę Žemuosiuose Šančiuose. Jei rytais turiu laiko – pakrante einu iki darbo, o kartais po darbo pėsčiomis pakrante grįžtu iki miesto centro. Šią Kauno miesto dalį stebiu, fiksuoju jau šešti metai. Pastaruoju metu tapyboje motyvų semiuosi iš kasdienybės ir mieste ieškau gamtos. Žemieji Šančiai tapyboje atsirado 2020 metais karantino laikotarpiu – nutapiau vieną medinį namuką, o 2022 metų pradžioje sukūriau žiemiškus Nemuno pakrantės inspiruotus paveikslus. Nors iš tiesų, Žemieji Šančiai mano kūryboje yra nuo studijų laikų, jau tuomet mane domino šio rajono mediniai namai ir jų kiemai. Kurdama nuolat galvoju apie ryšį su vietomis, gamta ir apie vykstančius miesto pokyčius. Tapau savo gimtąjį miestą ir taip apie jį kuriu asmeninį pasakojimą.“
Menotyrininkė Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė
Milda Gailiūtė (g. 1984) yra tapytoja gyvenanti ir kurianti Kaune. 2007 metais dar studijuodama Vilniaus dailės akademijoje pradėjo dalyvauti parodose. Menininkė yra surengusi dvylika personalinių parodų. Jos darbai ekponuoti Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (2012 m.), galerijoje Meno parkas (2014 ir 2018 metais), VDA ekspozicijų salėje Titanikas (2016 m.), Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (2014 , 2017 ir 2022 metais). Menininkės kūrinių yra įsigiję privatūs kolekcininkai iš Vokietijos, Austrijos, Kanados, Lietuvos. 2020 metais menininkės kūrinį „Gražus peizažas šalia Steinfhof ligoninės Nr.2“ (2014) įsigijo Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. M. Gailiūtė aktyviai dalyvauja grupinėse ir tarptautinėse parodose, už kūrybą yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 2013 metų.