Kovo 5 d. sekmadienį, 15 val., LDS Kauno skyriaus galerijoje DROBĖ atidaroma portretų paroda TAPAU TAVE.
„Portretų tapyba taps nebereikalinga, nes ateis laikas, kai fotografai išmoks perteikti portreto gilesnę prasmę…“ Po šio fotografo Alfredo Stieglitzo pareiškimo praėjo daugiau kaip 100 metų. Per tą laiką fotografija suklestėjo visose srityse, taip pat portreto žanre, nepaisant to, jie toliau tapomi. Kas skatina šiandienos menininkus tapyti portretus? Kieno portretus jie renkasi tapyti? Ar tapytas portretas turi būti panašus? Ar portretai tapomi iš natūros? Ir išviso kam jie reikalingi?
Paroda TAPAU TAVE pristato keturias skirtingų kartų tapytojas ir kviečia patiems paieškoti atsakymų.
Laura Slavinskaitė (g.1994) jauniausia šios parodos autorė, aktyvi jaunosios kartos tapytoja, eksponuoja portretų ciklą „Užrašai“, pradėtą kurti 2019 ir tęsiamą iki šiol. Anot autorės, jos tikslas – kūrybą dedikuoti sutiktiems žmonėms. Laura tapo draugų, šeimos narių, kolegų, tapybos studijos lankytojų portretus. Vienodo kvadrato formatai (20x20cm) atliepia socialinių tinklų vaizdų kultūrą, asmenukių madą, kai asmuo demonstruoja geriausią savo versiją. Tačiau L. Slavinskaitės nutapyti žmonės išgyvena skirtingas būsenas, jos herojai – tikri ir netobuli. O menininkė, tapydama juos, tarsi kaupia emocijų kolekciją.
Raimonda Kielaitė (g.1992) meno rinkoje prisistato Mone Kiele. Jos tapyboje nemažai autoportretų, tai – pasakojimai apie menininkės asmeninę patirtį. Kūrėją taip pat įkvepia realybėje egzistuojantys žmonės, kurie tampa neatsiejama jos kūrybos dalimi. Paveiksluose dominuojantys motyvai: žmogaus išvaizda, ryški jo apranga, kūno kalba, kuri kartais išreiškiama grakščia bei plastiška, arba priešingai – grubia maniera. Monės Kielės portretuose aiškiai perteiktos emocijos, vidiniai išgyvenimai. Jos portretai liejasi aliejiniais dažais, plataus teptuko potėpiais, drąsiomis kontrastingomis spalvomis, dažniausiai ant didelio formato drobių.
Jūratė Kluonė (g.1963) į profesionalaus meno pasaulį įsiliejo prieš dešimtmetį, 2012 baigusi Vilniaus dailės akademijos (VDA) tapybos magistro studijas. Kauniečiams ji pažįstama kaip milžiniško Urmo miestelio sieninės tapybos darbo bendraautorė, jame realistiškai nutapiusi keliolika Kauno gyventojų. Šioje parodoje Jūratė Kluonė pristato per karantiną tapytą darbų ciklą „Facebook‘o draugai“ Tai bendramokslių iš VDA portretai praėjus dešimtmečiui po studijų. „Nepretenduoju į gilų portretuojamojo asmenybės atskleidimą, šis ciklas – mano švelniai ironiškas žvilgsnis į šiandienos herojus“, – teigia autorė.
Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė (g.1958) – „lūžio kartos“ tapytoja, dailės pedagogė. Šį kartą eksponuoja du portretus nutapytus pozityvo ir negatyvo principu. „Man labai svarbus motyvo pasirinkimas, – sako autorė. – Tai – atspirties taškas. Motyvas = motyvacija.“ Menininkė naudojasi fotografijomis, kurias prieš tapydama modifikuoja. Išraiškingumui suintensyvinti pasitelkiami portretinės galios ir paveikumo metodai: išdidintas mastelis ir specifinė spalvos sugestija. Žvelgiant į jos kūrinus galima kalbėti ir apie akis, kaip vartus į Anapusybę, ir žvilgsnį, kaip liudijimą bei persekiojimą.
Dalyvės:
Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Monė Kielė, Jūratė Kluonė, Laura Slavinskaitė.
Kur: LDS Kauno skyriaus meno galerija DROBĖ, Drobės g. 62-308, Kaunas
Kada: 2023 kovo 5-31 d.
Atidarymas: kovo 5 d. sekmadienį, 15 val.
Galerija dirba: I-V 10:00-17:00.
Rėmėjai: Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius
