Kultūros sampratos, kokią tarėmės pažįstantys, etalonas tolydžio tirpsta ir užleidžia vietą populiariajai kultūrai, itin sėkmingai formuojančiai kultūros populiarinimo metakalbą. Šios DAILĖS tema – Populiarioji kultūra. Žurnalo autoriai klausia, ar, populiarindami kultūrą, kurdami teminius renginius ir kultūros produktus pagal žiūrovo – vartotojo poreikį, nepaverčiame jos socialine dekoracija?
Išskirtiniame šios temos interviu, parengtame žurnalisto dr. Ramūnas Čičelio, Lietuvos dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas kalba apie būtinus Lietuvos muziejininkystės pokyčius, šiuolaikinės visuomenės poreikius ir muziejaus tapatybę, ribas tarp aukštosios ir populiariosios kultūros šiandienos meno lauke.
Vilmos Bartuškaitės tekste, referuojančiame konferenciją „Kūrėjas visuomenei, kūrėjas ekonomikai“, formuluojamas klausimas – kaip populiariosios kultūros diktato akivaizdoje išlaikyti aukštojo meno tapatybę ir raidos perspektyvas?
Šią temą pratęsia Ainė Jacytė ir Kauno technologijos universiteto docentė Dizaino centro vadovė dr. Rūta Valušytė kalbėdamosi apie tai, kaip technologijos trina ribas tarp skaitmeninių, fizinių ir biologinių dimensijų, tarp socialinių žmonių grupių didina atskirtį, paradoksaliai kompensuojamą paradizainerių.
Elito ir masinės kultūros santykis yra simbiotinis, nes abu maitina vienas kitą temomis, estetika ir nuorodomis – konstatuoja Rosana Lukauskaitė skiltyje „Vaizdų kultūra“.
Rubrika „Kuratorių dirbtuvės“ pristato dr. Tomą Pabedinską, MO muziejaus didžiosios parodos „Permainų šventė“ kuratorių ir jo kuruojamą projektą, kurio tema aktuali Lietuvos ir potencialiai tarptautiniame meno bei kultūros kontekste. Kartu pati paroda turėtų būti skirta plačiajai publikai – smalsiai ir atvirai, bet nebūtinai turinčiai patirties ar žinių meno srityje.
Tekstu „Tramdomieji marškiniai formos išsišokimams“ siūloma grįžti į realybę. Menotyrininkė Danguolė Ruškienė pristato tarptautinį formos meno festivalį „Faktas–forma“, sparčiai evoliucionuojantį Klaipėdoje.
Tuo metu Kauno bienalė simboliškai pradėjo žygį į Kauno, kaip 2022-ųjų Europos kultūros sostinės, metus jau pernai. Jūsų dėmesiui – kuratorės Josée Drouin-Brisebois refleksijos.
Intriguojamai apie meno vadybą, logistiką ir įvaizdžio formavimą – rubrikoje „Meno ekonomika“. Apie poslinkius kultūros vartojimo srityje, kuriuos lemia visuomenės skaitmeninimas(is) ir ryšių kultūros prieinamumas kiekvienam, pasakoja meno agentūros „ArtXchange Global“ vadovė Ornela Ramašauskaitė. Norėdami sužinoti, kaip surengti meno mugę, kurioje nebūtų devalvuojama meno vertė, ir kokią poziciją šiuo atveju užima vienintelė Baltijos šalyse meno mugė „ArtVilnius“, skaitykite Agnės Mackevičiūtės pasakojimą.
Archyvo reviziją galima atlikti kūrybiškai. Menotyrininkai Ignas Kazakevičius ir Danutė Zovienė kalbasi apie Virginijos Babušytės-Venckūnienės kūrybą ir kartą, pastūmėjusią skulptūrą objekto link. Lijana Šatavičiūtė pristato Vladislovo Daujoto (1921–2009) gimimo šimtmečiui skirtą retrospektyvą, o kartu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka vykstame į pasaulinę parodą „Expo 2020“ Dubajuje.
Šie metai pažėrė spalvingų įvykių. Vokietijoje vykstančią meno mugę „NordArt“ gyvai komentuoja Lietuvos menininkės Meda Norbutaitė ir Miglė Kosinskaitė. Sondra Simana apžvelgia Neringoje, 2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinėje, įgyvendintus vizualiojo meno projektus: nuo gatvės meno iki tapybos plenero, nuo audiovizualinių kūrinių iki operos scenografijos. Kitapus marių kyla fondo „Velkaite Foundation“ finansuojama pirmoji privati tarptautinė meno rezidentūra Lietuvoje.
O Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius atveria naujos, jau 10-osios LDS galerijos duris, sveikina 2022-ųjų proga ir linki kūrybiško žvilgsnio!
Nuo sausio 27 d. naująjį Dailės numerį galėsite rasti LDS KS galerijoje „Drobė“, Drobės g. 62, Kaune.
Kviečiu skaityti, kurti ir dalintis
Redaktorius Ignas Kazakevičius