Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, A. ir P. Galaunių namai
Vydūno al. 2, Kaunas 50295
Miniatiūrų paroda
Menininkas – Gvidas Latakas
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius drauge su „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“ pristato projektą „100 Kauno atvaizdų“.
Kauno gyventojų ir svečių laukia įvietintų meno kūrinių ir kuruojamų parodų ciklas įvairiose tarpukarį menančiose erdvėse Kaune ir Kauno rajone. Menininkai, atlikę istorinį-kultūrinį tyrimą, instaliavo po vieną kūrinį, dedikuotą konkrečiai istorinei Kauno asmenybei, pastatui, butui ar viešajai erdvei. Tai miesto istorijos, išgirstos, pamatytos ir papasakotos per asmenines interpretacijas.
Šiuo projektu siekiama atgaivinti gyvo bendravimo tradicijas, skatinti atvirą kūrybinių dirbtuvių, autentiško interjero bei eksterjero prieinamumą, lankymą ir diskusijas. Miestiečiai ir miesto svečiai bus pakviesti į pristatymus menininkų dirbtuvėse, vieno kūrinio parodas viešosiose ir privačiose miesto bei rajono erdvėse. Planuojamos viešos ekskursijos po pasirinktus „100 Kauno atvaizdų“ objektus.
„Galaunių muziejus tarsi pats susirado mane. Na, ne pats, o ten dirbančios šauniosios moterys sako: „Surenki mūsų pastogėje parodą.“ Kai parodą aptarėme, nusprendėme, kad čia, tęsiant Galaunių namų tradicijas, nuostabi vieta ir literatūriniams vakarams. Tuomet ir gimė sumanymas „100 Kauno atvaizdų“ šiame name, menančiame tarpukario istorijas.
Paulius Galaunė – muziejininkas, nenuilstantis rinkėjas, saugotojas, kolekcininkas. Jo noras grožėtis senais eksponatais labai įkvepia. Taip ir gimė parodos tema – kamerinė miniatiūrų kolekcija.
Sustok, praeivi, nuimk kepurę, žmonės ir prieš tave gyveno, skubėjo, mylėjo, kentėjo. Po jų teliko menki prisiminimai, menki daiktai – liudijimai, visa kita atsidūrė šiukšlyne, sudegė, buvo užkasta žemėn. Mažai kas lieka po žmogaus, menki estetiški artefaktai, atvaizdai, knygos. Jei senasis daiktas pasirodo esąs įdomus ir vertingas, jį imasi saugoti šeimos nariai, kolekcininkai, muziejai. Daug atsitiktinumų lemia, ar asmeninis niekutis išliks ilgiau, nei jam buvo skirta. Daiktai, kaip ir žmonės, matyt, turi savo likimą.
Miniatiūrų – asambliažų medžiagos pasirenkamos įvairios, nors dažniausiai renkuosi metalą. Silpnybę meniškiems metalo dirbiniams turiu nuo vaikystės. Kiek pamenu, mane buvo pakerėję medaliai, senos monetos, raktai, metalinės sagos, šaukšteliai, tad nejučiomis imdavau juos kolekcionuoti. Menininko kelią pradėjau kaip medalių kūrėjas. Šiose miniatiūrose galima rasti monetų, raktų, šaukštų, laikrodžių citatų – atšvaitų. Tegul jie vėl gyvena.
Kūrimo procesas tebevyksta ir gali tęstis ilgai. Tai aistringas procesas, panašus į kolekcininko, muziejininko aistrą.“
Miniatiūrų autorius – Gvidas Latakas