Būgos g. 23, Kaunas
Lauko instaliacija
Menininkė – Julija Pociūtė
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius drauge su „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“ pristato projektą „100 Kauno atvaizdų“.
Kauno gyventojų ir svečių laukia įvietintų meno kūrinių ir kuruojamų parodų ciklas įvairiose tarpukarį menančiose erdvėse Kaune ir Kauno rajone. Menininkai, atlikę istorinį-kultūrinį tyrimą, instaliavo po vieną kūrinį, dedikuotą konkrečiai istorinei Kauno asmenybei, pastatui, butui ar viešajai erdvei. Tai miesto istorijos, išgirstos, pamatytos ir papasakotos per asmenines interpretacijas.
Šiuo projektu siekiama atgaivinti gyvo bendravimo tradicijas, skatinti atvirą kūrybinių dirbtuvių, autentiško interjero bei eksterjero prieinamumą, lankymą ir diskusijas. Miestiečiai ir miesto svečiai bus pakviesti į pristatymus menininkų dirbtuvėse, vieno kūrinio parodas viešosiose ir privačiose miesto bei rajono erdvėse. Planuojamos viešos ekskursijos po pasirinktus „100 Kauno atvaizdų“ objektus.
Menininkė Julija Pociūtė sukūrė lauko šviesos skulptūrą „Geltona“, įkvėpta buvusio namo savininko Povilo Gaučio prisiminimų apie bandymą Kaune įkurti Brazilijos konsulatą ir name eksponuotą spalvingų paukščių iškamšų kolekciją.
„Kaunas – mano studijų miestas, kūrybinio kelio pradžios vieta. Manau, Kaunas žavingas netikėtais atradimais… Meninėje praktikoje mane domina istorinė atmintis, kaip realybės fiksavimo sistema, kurioje iliuzija tampa jos priešprieša. Jungiamos viena su kita, skirtingos realybės sukuria savitą daugiasluoksniškumą, tampančiu pagrindiniu mano kūrybos principu.
Raudonų plytų namą Būgos gatvėje pasirinkau intuityviai. Nedidukas, labai įdomioje vietoje. Atrodė kaip mažytis paslaptingas namelis.
Namo statytoja – Lydija Heinrichaitė, ūkininko Liudviko Heinricho dukra. Atskyrus tėvų sklypo dalį, 1934 m. buvo pastatytas šis architekto K. Sienkevičius suprojektuotas namas. Pati Lydija tame name negyveno. Ten buvo įsikūręs Jono Vileišio sūnus Kazimieras Vileišis su žmona Veronika, taip pat Povilas Gaučys, vėliau šį namą iš L. Heinrichaitės nusipirkęs. Spalvinga konsulo P. Gaučio biografija ir prisiminimų knyga, kurioje minimos gyvenimo akimirkos šiame name, įkvėpė sukurti kūrinį „Geltona“.
- Gaučys name apsigyveno grįžęs po ilgo Lietuvos konsulo darbo Pietų Amerikoje. Iš Brazilijoj, kur dirbo ilgiausiai, parsivežė ne tik gyvenimo egzotiškame krašte patirties, bet ir paveikslų bei spalvotų paukščių iškamšų kolekciją. Apie tai jis pasakoja savo prisiminimuose. Norėjau, kad kūrinys atrodytų kaip ženklas, nepritampantis prie aplinkos, išsiskirtų savo ryškumu ir keltų smalsumą. Kūrinys – rombo formos objektas, kuriam paimta detalė iš Brazilijos vėliavos. Pakreiptas kampu, objektas primena skriejantį aitvarą. Tai vienos iš Brazilijos nacionalinių paukščių – raudonosios aros – spalvos. Tai aliuzija į tuo metu name laikytą spalvingų paukščių iškamšų kolekciją, kurios pasižiūrėti rinkdavosi Kauno inteligentija. P. Gaučio iniciatyva po ilgų derybų su latviais ir estais buvo sutarta Brazilijos konsulatą atidaryti Kaune. Vis dėlto netrukus prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, su juo ir Lietuvos okupacija, tad pirmas Brazilijos konsulas į Kauną taip ir neatvyko.
Mano kūrinys „Geltona“ – lyg ženklas, simbolizuojantis nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, aktyvus mūsų šalies santykį su kitomis pasaulio valstybėmis. Ir aliuzija į tai, kokie galėjo būti santykiai susiklosčius kitokiems istoriniams įvykiams.
