„KAUNAS – Europos kultūros sostinė 2022“
Projektas „100 Kauno atvaizdų“ / VALDA VERIKAITĖ – „DECO JUNGTYS“, V. MYKOLAIČIO-PUTINO G. 11, KAUNAS
V. Mykolaičio-Putino g. 11, Kaunas
Vidaus dekoras „Deco jungtys“
Menininkė – Valda Verikaitė
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius drauge su „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“ pristato projektą „100 Kauno atvaizdų“.
Kauno gyventojų ir svečių laukia įvietintų meno kūrinių ir kuruojamų parodų ciklas įvairiose tarpukarį menančiose erdvėse Kaune ir Kauno rajone. Menininkai, atlikę istorinį-kultūrinį tyrimą, instaliavo po vieną kūrinį, dedikuotą konkrečiai istorinei Kauno asmenybei, pastatui, butui ar viešajai erdvei. Tai miesto istorijos, išgirstos, pamatytos ir papasakotos per asmenines interpretacijas.
Šiuo projektu siekiama atgaivinti gyvo bendravimo tradicijas, skatinti atvirą kūrybinių dirbtuvių, autentiško interjero bei eksterjero prieinamumą, lankymą ir diskusijas. Miestiečiai ir miesto svečiai bus pakviesti į pristatymus menininkų dirbtuvėse, vieno kūrinio parodas viešosiose ir privačiose miesto bei rajono erdvėse. Planuojamos viešos ekskursijos po pasirinktus „100 Kauno atvaizdų“ objektus.
Valda Verikaitė kūrė instaliaciją Stasio Kudoko suprojektuotame name V. Mykolaičio-Putino g. 11, Kaune. „Šis namas įkūnija jo kūrėjo kredo – racionalumo ir meno dermės paieškas. Kaip ir visoje jo kūryboje, čia taip pat juntama Italijoje praleistų studijų metų įtaka. Profesionalų architekto braižą išduoda architektūros ir detalių darna, jam būdingos arkos ir dekoratyviniai elementai. Pats namas primena modernią miestietišką vilą: plokščias stogas, tiesiomis linijomis išdėstyti langai, didelis balkonas, arkos.“ (https://modernizmasateiciai.lt/architekto-s-kudoko-vila/)
Kaip pasakoja instaliacijos autorė, „kūrinio eksponavimo vieta name mena Lietuvos ir šio namo savininko suprojektuotą perėjimą į erdvią svetainę. Tai tarsi žvilgsnis pro iliuminatorių, susiejantis namo istoriją, tikrovę ir vaizduotės efektą. Elementai, lyg padengti juodo ąžuolo egzotiniu lukštu, atkartoja laiptinėje likusias to laikotarpio detales ir primena architekto dr. Stasio Kudoko prabangių medžiagų panaudojimą interjero detalėse. Fitomorfinis elementas, asociacija su atogrąžų augalu, paparčio siluetu, tai puošybiškumo priminimas ir geometrinių formų žaismas – tuometinio stiliaus pagrindinė savybė.
Šia dekoratyvia, atkartojančia technologinius ir ornamentavimo principus kompozicija žiūrovas kviečiamas tarsi pro ovalų langą virtualiu žvilgsniu, sutelkdamas atspindžių ir vaizduotės efektą, atkurti ir persikūnyti į modernizmo laikotarpio istoriją, alsavusią architekto dr. Stasio Kudoko sukurtoje erdvėje. Tai vizualinis ir realus pasakojimas, leidžiantis realiam stebėtojui susigretinti ir atrasti tapatumą, o veidrodžio atspindys konstruoja žiūrovo neapčiuopiamą viziją, kurioje galima išvysti savąsias vaizduotės projekcijas.
Šis kūrinys, kaip ir Kauno modernizmo siekis, derina funkcionalumą su estetika. Būdingos išgrynintos, minimalistinės ir ritmiškai pasikartojančios formos. O ritmiškai pasikartojantis apskritimas – tarsi orientyras į atpažįstamus apvalius langus, menančius kaunietiškąjį modernizmą, įsitraukusį į tarptautinio modernizmo kontekstą. Kauno modernizme langas įgavęs simbolinę prasmę – jis primena tarptautinių lainerių, jungiančių JAV su Lietuva, iliuminatorių, pro kurį ilgesingai žvelgiama į krantą ir laukiama grįžimo namo. Tai tam tikra jungtis tarp senųjų ir naujųjų lietuvių išeivių, kaitos ir permainų simbolis.“
