Tarpukariu dauguma produktų keliavo eksportu į Vokietiją. Ypač žąsys ir jų kepenėlės, kurių Lietuva kasmet parduodavo vokiečiams apie 600 tūkst.
1933-iaisiais naciams atėjus į valdžią Vokietijoje, išaugo įtampa dėl Klaipėdos krašto, kuriame siautėjančius nacius tramdė Lietuvos valdžia. Dėl šios ir kitų priežasčių Vokietija tiesiog nutraukė importą iš Lietuvos, be to trukdė tranzitu gabenti žąsis į Prancūziją, o tai Lietuvos kaimui buvo skaudus smūgis. Reikėjo skubiai galvoti kam parduoti perteklines žąsis.
Galiausiai, vyriausybė 1934 m. spalio 30 d. įsakė visiems valdininkams, atsižvelgiant į jų tarnybos kategoriją, įsigyti po vieną 4 ar 5 litų vertės žąsį. I kategorijos valdininkas privalėjo pirkti vieną, II – dvi žąsis ir t.t. Dar aktyvesniais paukštienos valgytojais turėjo tapti tie, kurie gavo nuolatinį papildomą atlyginimą, nes privalėjo pirkti po žąsį už kiekvieną pusšimtį litų nuo „viršnorminės“ algos.
Šios prievolės neišvengė ir garsus operos solistas Kipras Petrauskas, kuris supykęs, priverstinai nupirktas žąsis nuginė per Laisvės alėją.
To meto laikraščiuose pasirodė skiltys žąsienos temomis, o visuomenėje netgi paplito anekdotai, skelbiantys, kad į svečius bus galima eiti, jei tik ten nebus vaišinama kepta žąsiena.
Evaldo Pauzos skulptūra „Su meile 2“ yra įkvėpta šių įvykių.