Āris Smildzers (Latvija) – latvių skulptorius, kurio kūrybinis stilius jungia klasikinės skulptūros principus su šiuolaikinėmis apdorojimo technikomis ir įvairių medžiagų derinimu. Jo darbai išsiskiria dinamiškomis formomis, figūratyviniais elementais ir abstrakčiais sprendimais, atspindinčiais menininko gebėjimą sujungti tradiciją su šiuolaikiškumu.
Arvis Kantiševs (Latvija) – latvių skulptorius bei tarpdisciplininio meno atstovas, kurio kūryboje svarbią vietą užima skulptūros ir objektai. Jo darbai balansuoja tarp tradicinės plastikos ir eksperimentinės instaliacijos, dažnai siejami su garsinėmis, performatyviomis ar erdvės patirtį keičiančiomis praktikomis.
Olena Dodatko (Ukraina/Lenkija) – skulptorė, kilusi iš Ukrainos, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Gdanske. O. Dodatko atsisako tiesiogiai diktuoti kūrinių prasmę: paprastos formos ir paviršiai, jos nuomone, turėtų skatinti žiūrovo mąstymą bei neapsiriboti viena interpretacija. Konkretūs motyvai jos darbuose dažniausiai susiję su asmenine savivoka ar gyvenimo patirtimis, tuo tarpu abstrakčios formos išreiškia siekius ir troškimus.
Volodymyr Kochmar (Ukraina/Prancūzija) – skulptorius, kilęs iš Ukrainos, šiuo metu gyvena ir kuria Prancūzijoje. Kochmar kūrybinis stilius pasižymi aiškiomis, lakoniškomis formomis, derinančiomis tradicines skulptūros technikas su šiuolaikine estetika. Jo darbai balansuoja tarp figūratyvių ir abstrakčių sprendimų, suteikiančių kūriniams tiek struktūrinę tvirtumą, tiek vizualinę eleganciją. Skulptūros dažnai interpretuoja istorines, kultūrines ar socialines temas, išlaikant universalų ir laikui nepavaldų estetinį pojūtį.
Gintaris Juozas Česiūnas – lietuvių skulptorius, profesorius. Kurdamas menininkas renkasi monolitines, tradicines medžiagas – akmenį, medį, metalą. Ypatingai jam patinka kūrybos pradžia – pirmieji kirčiai, kai vizija jau gyvena jo sąmonėje, bet visas procesas dar tik prasideda. Savo darbuose jis palieka idėją, kuri gali būti ir groteskiška, ir dviprasmiška.
Mindaugas Jurėnas – lietuvių skulptorius, apibūdinamas kaip plataus kūrybinio diapazono kūrėjas, puikiai įvaldęs tiek skulptūrinę formą, tiek technologiją. Jo skulptūros leidžia naujai pažvelgti į žmogaus santykį su aplinka, dažnai atskleidžia daugiaprasmes situacijas, spekuliacijos ar užsisklendimo motyvus.
Gediminas Pašvenskas – jaunosios kartos lietuvių skulptorius. Kritiškai, su skoninga ironijos doze žvelgdamas ir vertindamas šiuolaikiniame pasaulyje išaukštintą vertybių sistemą, kūriniuose savo poziciją išsako konceptualia, asmeniniais potyriais grįsta ir kūrybiškai transformuota kalba.
Donatas Dovidavičius – lietuvių skulptorius, kurio darbai nagrinėja aktualias ir simboliškas temas – nuo tiesos ir melo iki istorinės atminties ir tautinio identiteto. Jo kūryba – gyvenimo realijų interpretacijos, kupinos šmaikštumo, netikėtumo ir subtilios ironijos. Skulptorius dažnai kviečia žiūrovą tapti kūrinio dalimi, paversdamas stebėjimą ir sąveiką gyva meno patirtimi.
Vytautas Narutis – žymus lietuvių skulptorius, pedagogas, docentas. V. Narutis kuria skulptūras, kuriose susipina grakštumas, monumentalumas ir ekspresija. Jo darbai jungia klasikines tradicijas su moderniomis formomis, dažnai interpretuodami istorinius, socialinius ir mitologinius motyvus. Kūriniai įtraukia žiūrovą, skatindami patirti skulptūrą kaip gyvą, sąveikaujančią meninę patirtį.
Stasys Žirgulis – vienas žinomiausių Lietuvos skulptorių, ilgametis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto profesorius. Savo kūryboje S. Žirgulis dažnai narplioja filosofines būties problemas, meistriškai jungdamas europietišką klasiką su nacionalinėmis tradicijomis, per daugelį kūrybos metų sugebėjęs išlaikyti savitą stilių.
